Rinkdamiesi vaikui plastikinį buteliuką, tėvai dažnai ieško taurės ir šakutės simbolio bei informacijos, kad gaminys atitinka ES reikalavimus. Toks ženklinimas gali sudaryti įspūdį, kad gaminys buvo patikrintas ir bus saugus bet kokiomis aplinkybėmis.

Iš tiesų taurės ir šakutės simbolis reiškia, kad gaminys skirtas liestis su maistu. Atitiktis ES reikalavimams reiškia, kad numatytomis naudojimo sąlygomis gaminys turi atitikti nustatytus medžiagos sudėties ir medžiagų migracijos reikalavimus.

Tai svarbus saugos pagrindas. Tačiau tai negarantuoja, kad medžiaga išlaikys savo pradines savybes bet kokiomis sąlygomis ir neribotą laiką.

Kaip bandomas plastikas?

Su maistu besiliečiančias plastikines medžiagas reglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 10/2011. Atliekant bandymus matuojama, kiek medžiagų gali migruoti iš gaminio į maistą arba į specialų maistą imituojantį skystį.

Bandymo sąlygos parenkamos pagal tai, kokiems gėrimams, temperatūrai ir sąlyčio trukmei gaminys skirtas. Daugkartiniam naudojimui skirtiems gaminiams taip pat numatyti pakartotiniai migracijos bandymai.

Standartizuoti bandymai leidžia įvertinti, ar gaminys atitinka nustatytus reikalavimus. Tačiau jie negali tiksliai atkurti viso buteliuko naudojimo laikotarpio: kelių mėnesių kasdienio naudojimo, reguliaraus plovimo ir sterilizavimo, kritimų, įbrėžimų, saulės spindulių bei bendro visų šių veiksnių poveikio.

Kas vyksta su plastiku kasdien jį naudojant?

Kasdien naudojamas buteliukas gali būti veikiamas temperatūros svyravimų, ultravioletinių spindulių, ploviklių ir mechaninio dėvėjimosi.

Uždarytame automobilyje, stovinčiame tiesioginiuose saulės spinduliuose, temperatūra gali smarkiai pakilti. Karštis spartina kai kurių plastikų senėjimą ir gali padidinti atskirų medžiagų migraciją. Ilgalaikis saulės spindulių poveikis taip pat gali palaipsniui keisti polimero struktūrą. Reguliarus plovimas buteliukų šepetėliu ar indaplovėje, kritimai ir minkšto snapelio kramtymas gali sukelti įbrėžimų bei kitų pažeidimų.

Laikui bėgant paviršius tampa ne toks lygus ir jį darosi sunkiau tinkamai išvalyti. Tuomet medžiagos būklė jau nebėra tokia pati kaip įsigyjant gaminį ir atliekant pradinius bandymus.

ES pripažįsta, kad daugkartinio naudojimo plastikiniai gaminiai dėvisi

2025 m. pradėtuose taikyti ES teisės aktų pakeitimuose aiškiai atsižvelgiama į tai, kad daugkartiniam naudojimui skirto plastiko kokybė gali blogėti, o jo sudedamųjų dalių migracija – didėti.

Gamintojai privalo informuoti naudotojus:

• kaip sulėtinti gaminio dėvėjimąsi;
• kokie matomi pokyčiai gali rodyti, kad medžiagos būklė pablogėjo;
• dėl kokių pažeidimų ar naudojimo būdų gaminys tampa nebetinkamas liestis su maistu.

Medžiagos būklės blogėjimą gali rodyti įtrūkimai, paviršiniai mikroįtrūkimai, sluoksnių atsiskyrimas, deformacija ir išliekantys spalvos pokyčiai. Tačiau praktikoje gamintojų instrukcijose dažnai apsiribojama bendra rekomendacija nustoti naudoti gaminį pastebėjus pirmuosius pažeidimo ar medžiagos susilpnėjimo požymius. Paprastai nenurodoma, kada reikėtų pakeisti patį plastikinį buteliuką, o vartotojui ne visada pateikiami aiškūs kriterijai, leidžiantys suprasti, kada nusidėvėjimas tapo kritinis.

Kas yra NIAS?

Gaminant, naudojant ir senstant plastikui gali būti arba susidaryti NIAS – netyčia patekusios medžiagos (non-intentionally added substances). Tai gali būti priemaišos, cheminių reakcijų produktai arba medžiagos skilimo produktai.

ES teisės aktuose reikalaujama įvertinti NIAS keliamą riziką. Tačiau sunku nustatyti ir toksikologiškai įvertinti visus galimus junginius, ypač kai medžiagą vienu metu veikia karštis, saulės spinduliai, plovikliai ir mechaninis dėvėjimasis. Europos ekspertai pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia skirti galutiniams gaminiams, sudėtingiems medžiagų mišiniams, NIAS ir galimam ypač pažeidžiamų grupių, įskaitant vaikus, poveikiui.

O kaip dėl mikroplastiko ir nanoplastiko?

Migracijos bandymais pirmiausia vertinama cheminių medžiagų migracija iš medžiagos. Tačiau tyrimai rodo, kad iš kai kurių plastikinių gaminių juos kaitinant, purtant, plaunant ir pakartotinai naudojant taip pat gali išsiskirti mikroplastiko ir nanoplastiko dalelių.

Dalelių kiekis priklauso nuo plastiko rūšies, temperatūros, gaminio būklės ir naudojimo būdo. Saugūs mikroplastiko ir nanoplastiko poveikio lygiai iki šiol nenustatyti.

Ką atitiktis ES reikalavimams reiškia praktiškai?

Atitiktis ES reikalavimams reiškia, kad naujas gaminys numatytomis naudojimo sąlygomis turi atitikti nustatytus reikalavimus. Tačiau tai negarantuoja, kad po kelių mėnesių kaitinimo, sterilizavimo, plovimo, kritimų ir braižymo medžiagos būklė vis dar bus tokia pati kaip atliekant bandymus.

Vis dar yra daug neaiškių sričių:

• dažnai nenurodoma, kada reikėtų pakeisti patį plastikinį buteliuką;
• gamintojai ne visada paaiškina, kas laikoma kritiniu nusidėvėjimu;
• mikroskopiniai pažeidimai ir plastiko struktūros pokyčiai gali būti nematomi plika akimi;
• drumstumas ar spalvos pokyčiai ne visada reiškia riziką, tačiau matomų pokyčių nebuvimas taip pat nepatvirtina, kad medžiagos savybės visiškai nepakito;
• be laboratorinės analizės neįmanoma nustatyti, ar medžiagų migracija iš nusidėvėjusio buteliuko vis dar neviršija nustatytų ribinių verčių.

Praktikoje tikimasi, kad tėvai patys įvertins medžiagos būklę, neturėdami specialių žinių, priemonių ar universalių kriterijų. Paprastas vartotojas gali pastebėti aiškų įtrūkimą ar deformaciją, tačiau negali nustatyti, kada bendras nusidėvėjimas pradėjo veikti medžiagų migraciją arba mikroplastiko ir nanoplastiko dalelių išsiskyrimą.

Buteliukas vis dar gali atrodyti tinkamas naudoti, nors medžiagos būklė jau gerokai skiriasi nuo naujos medžiagos, su kuria buvo atlikti bandymai.

Kaip sumažinti plastiko sąlytį su vaiko maistu ir gėrimais?

Tiesiausias būdas išvengti šio neapibrėžtumo – rinktis buteliuką, kurio visos su pienu, kūdikių pieno mišiniu ar kitais gėrimais besiliečiančios dalys pagamintos iš alternatyvių medžiagų.

Iš aukštos kokybės nerūdijančiojo plieno ar stiklo pagamintas buteliuko korpusas nėra mikroplastiko ar nanoplastiko dalelių šaltinis. Lanksčioms dalims galima naudoti su maistu liestis tinkamą arba medicininį silikoną, išbandytą pagal LFGB reikalavimus ir BfR XV rekomendaciją.

Taip pat svarbu įvertinti visą gaminį. Net ir stiklinio ar nerūdijančiojo plieno buteliuko dangtelis, sriegiai, vožtuvas, šiaudelis ar kitos vidinės dalys gali būti pagamintos iš plastiko ir tiesiogiai liestis su gėrimu.

Atitiktis ES reikalavimams yra svarbus pagrindinis kriterijus, tačiau ji nepašalina neapibrėžtumo, susijusio su laipsnišku plastiko dėvėjimusi. Paprastas vartotojas negali pamatyti visų medžiagos pokyčių ar pats patikrinti, ar po kelių mėnesių naudojimo buteliukas vis dar pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis kaip naujas.

Konstrukcija, kurioje visiškai nėra plastiko, gerokai sumažina šį neapibrėžtumą: tėvams nereikia bandyti pastebėti nematomo kritinio plastiko nusidėvėjimo ar svarstyti, ar medžiaga vis dar išlaikė savo pradines savybes.

Straipsnyje naudoti šaltiniai:

• Europos Komisija: Teisės aktai dėl su maistu besiliečiančių medžiagų
• EUR-Lex: Komisijos reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais
• EUR-Lex: Komisijos reglamentas (ES) 2025/351
• Europos Komisija: ES taisyklių dėl su maistu besiliečiančių medžiagų vertinimas
• Nature Food (2020): Mikroplastiko išsiskyrimas yrant polipropileniniams maitinimo buteliukams ruošiant kūdikių pieno mišinį