Plastikas yra visur aplink mus: pakuotėse, buteliukuose, puodeliuose su snapeliu, šiaudeliuose ir maisto dėžutėse. Mikroplastiko jau aptikta vandenyje, ore, maisto produktuose ir žmogaus organizme. Daugelis žino, kad plastikas yra rimta aplinkosaugos problema. Tačiau su maistu ir gėrimais besiliečiantis plastikas vis dar dažnai laikomas saugiu, ypač jei produktas pažymėtas ženklu „be BPA“.

Vis dėlto šis ženklas reiškia tik tai, kad produkto sudėtyje nėra bisfenolio A. Jis negarantuoja, kad produkte nėra kitų bisfenolių ar cheminių priedų. Taip pat negarantuoja, kad naudojant produktą neišsiskirs plastiko dalelių. Kitaip tariant, „be BPA“ nereiškia „be plastiko“ ir negarantuoja viso produkto saugumo.

Kas yra plastikas?

Didžioji dalis plastikų gaminama iš naftos chemijos žaliavų – tų pačių iškastinių žaliavų, iš kurių gaminamas benzinas. Plastiko negalima laikyti visiškai inertiška medžiaga visomis naudojimo sąlygomis. Kaitinant, subraižius, kramtant, dėvintis ar ilgą laiką veikiant saulės šviesai, iš kai kurių plastikinių gaminių gali išsiskirti cheminių medžiagų ir plastiko dalelių, kurios gali patekti į juose laikomą maistą ar gėrimus. Tai patvirtino daugybė pastaraisiais metais atliktų tyrimų.

Ką iš tiesų reiškia „be BPA“?

BPA, arba bisfenolis A, yra cheminė medžiaga, kuri ilgą laiką buvo naudojama polikarbonatiniam plastikui gaminti, taip pat ir kūdikių buteliukuose. Tyrimams parodžius, kad BPA gali paveikti hormonų sistemą, jo galimas poveikis kūdikiams ir mažiems vaikams sukėlė ypač didelį susirūpinimą, nes jų organizmas išgyvena svarbius vystymosi etapus.

2010 m. Kanada uždraudė gaminti, importuoti, parduoti ir reklamuoti BPA turinčius polikarbonatinius kūdikių buteliukus. 2011 m. Europos Sąjunga taip pat uždraudė naudoti BPA polikarbonatinių kūdikių buteliukų gamyboje.

Gamintojai greitai prisitaikė prie naujų reikalavimų, todėl rinkoje pasirodė daugybė produktų su ženklu „be BPA“. Tačiau BPA pašalinimas ne visada reiškė, kad buvo atsisakyta visos bisfenolių grupės. Kai kuriose medžiagose vietoj BPA pradėtos naudoti chemiškai panašios medžiagos, įskaitant bisfenolį S, arba BPS, ir bisfenolį F, arba BPF.

Todėl svarbu suprasti: „be BPA“ reiškia, kad produkte nėra vienos konkrečios medžiagos. Tai nereiškia, kad produkte nėra plastiko, kitų bisfenolių ar kitų cheminių sudedamųjų dalių.

BPA istorija taip pat rodo, kad mokslo žinios ir teisės aktai vystosi palaipsniui. Pirmiausia paskelbiami nauji tyrimų rezultatai, tada atliekamas rizikos vertinimas ir galiausiai gali būti nustatyti apribojimai. Net ir priėmus naują draudimą gamintojams paprastai suteikiamas pereinamasis laikotarpis, kad jie galėtų pritaikyti gamybą.

Todėl tai, kad produktas atitinka galiojančius reikalavimus, nereiškia, jog visos giminingos medžiagos jau buvo vienodai išsamiai ištirtos ir įvertintos. Dėl šios priežasties Europos ekspertai vis dažniau pabrėžia būtinybę pavojingus bisfenolius reguliuoti kaip vieną grupę, kad viena probleminė medžiaga nebūtų pakeista kita, pasižyminčia panašiomis savybėmis.

Ką tyrimai rodo apie BPA pakaitalus?

Apribojus BPA naudojimą, kai kurie gamintojai pradėjo naudoti chemiškai giminingas medžiagas, pirmiausia BPS ir BPF.

Tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali veikti hormonų sistemą. Moksliniuose tyrimuose pastebėtas estrogeninis, antiestrogeninis, androgeninis ir antiandrogeninis poveikis. Tai svarbu, nes hormonai reguliuoja daugybę procesų, įskaitant augimą, medžiagų apykaitą, reprodukcinės sistemos vystymąsi, skydliaukės veiklą ir smegenų vystymąsi. Vaisiaus vystymasis, kūdikystė ir ankstyvoji vaikystė yra ypač jautrūs laikotarpiai hormonų reguliavimo sutrikimams.

Sisteminė turimų tyrimų apžvalga parodė, kad BPS ir BPF gali pasižymėti hormoniniu aktyvumu ir į BPA panašiomis hormonų sistemą ardančiomis savybėmis. Todėl bendri moksliniai duomenys verčia abejoti prielaida, kad BPA pakeitus struktūriškai panašiu bisfenoliu medžiaga automatiškai tampa saugesnė.

Todėl reikėtų klausti ne tik „Ar produkte yra BPA?“, bet ir „Iš kokių medžiagų pagamintas visas produktas ir kokios medžiagos naudojamos vietoj BPA?“.

Kodėl plastikas vis dar dominuoja buteliukų ir maisto indų rinkoje?

Plastikas yra pigus, lengvas, lengvai prieinamas ir patogus masinei gamybai. Jam galima suteikti beveik bet kokią formą, todėl jis vis dar plačiai naudojamas kūdikių buteliukuose, puodeliuose su snapeliu, maisto dėžutėse, šiaudeliuose ir dangteliuose.

Plastiko taip pat gali būti produktuose, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo pagaminti iš metalo ar stiklo. Pats buteliuko korpusas gali būti pagamintas iš nerūdijančiojo plieno ar stiklo, o dangtelis, vidiniai sriegiai, šiaudelis, vožtuvas ar kitos su gėrimu besiliečiančios dalys – iš plastiko.

Todėl svarbu vertinti visą produktą, o ne tik paties buteliuko medžiagą ar vieną ženklą ant pakuotės.

Svarbu prisiminti:

• PP, arba polipropilenas, dažnai žymimas 5 perdirbimo kodu, yra plastikas;
• Tritan™ yra plastikas;
• ženklas „be BPA“ nereiškia, kad produkte nėra kitų bisfenolių ar cheminių sudedamųjų dalių;
• metalinis ar stiklinis buteliukas negarantuoja, kad kitos su gėrimu besiliečiančios dalys yra be plastiko;
• tokie žodžiai kaip „ekologiškas“, „natūralus“ ar „saugus“ savaime nieko nepasako apie viso produkto medžiagų sudėtį.

Jei siekiama iš tiesų sumažinti gėrimo sąlytį su plastiku, reikia patikrinti visų dalių medžiagas: buteliuko korpuso, dangtelio, sriegių, šiaudelio, vožtuvo ir sandariklių.

Kaip ekspertai reaguoja į naujas žinias?

Toliau pateikiami keli pavyzdžiai, kaip Europos ir Norvegijos ekspertai bei sveikatos priežiūros institucijos reaguoja į nuolat skelbiamus tyrimus apie galimą plastiko ir su juo susijusių cheminių medžiagų poveikį žmogui.

2023 m. Europos maisto saugos tarnyba EFSA padarė išvadą, kad su maistu gaunamas BPA kelia susirūpinimą visų amžiaus grupių žmonių sveikatai. Toleruotina BPA paros dozė buvo sumažinta 20 000 kartų, palyginti su ankstesne laikinąja verte.

Remdamasi šiuo moksliniu vertinimu, 2024 m. gruodį Europos Komisija priėmė naują draudimą naudoti BPA daugumoje su maistu ir gėrimais besiliečiančių medžiagų. Reglamentas įsigaliojo 2025 m. sausį, o pagrindinis 18 mėnesių pereinamasis laikotarpis baigėsi 2026 m. liepą.

2023 m. Europos aplinkos agentūra paskelbė tyrimo, kuriame dalyvavo 2 756 suaugusieji iš 11 Europos šalių, rezultatus. BPA aptikta 92 % tyrimo dalyvių. Be to, 92 % dalyvių BPA koncentracija šlapime viršijo naują sveikata pagrįstą orientacinę vertę. Agentūra padarė išvadą, kad Europos gyventojų sąlytis su BPA yra per didelis ir kelia galimą pavojų sveikatai.

Norvegijos visuomenės sveikatos institutas pabrėžia, kad vienam kūno svorio kilogramui vaikai paprastai gauna daugiau teršalų nei suaugusieji. Norvegijos vartotojų taryba rekomenduoja nenaudoti polikarbonatinių plastikinių indų mikrobangų krosnelėje ir, kai įmanoma, rinktis indus iš stiklo, porceliano ar nerūdijančiojo plieno, ypač karštam maistui ir gėrimams.

Mokslininkai ypatingą dėmesį skyrė kūdikių buteliukams. 2020 m. Dublino Trejybės koledžo mokslininkai nustatė, kad sterilizuojant polipropileninius kūdikių buteliukus ir ruošiant juose pieno mišinį gali išsiskirti milijonai mikroplastiko dalelių. Tyrimų metu išsiskyrė iki 16,2 mln. dalelių viename litre. Apskaičiuota kūdikio ekspozicija, priklausomai nuo regiono, svyravo nuo 14 600 iki 4,55 mln. dalelių per dieną. Mokslininkai taip pat nustatė, kad aukštesnė temperatūra labai padidino išsiskiriančio mikroplastiko kiekį.

Šie pavyzdžiai rodo, kad mokslinis medžiagos vertinimas nesibaigia leidus ją pateikti rinkai. Atsiradus naujų tyrimų duomenų, iš naujo vertinamos ekspozicijos ribos, plečiami apribojimai ir keičiamos rekomendacijos vartotojams.

Kodėl pirmiausia kalbame apie vaikus?

Vaikai nėra tiesiog „maži suaugusieji“. Atsižvelgiant į kūno svorį, jie daugiau valgo ir geria bei įkvepia daugiau oro nei suaugusieji. Maži vaikai taip pat dažnai kiša rankas ir įvairius daiktus į burną, todėl atsiranda papildomų sąlyčio su cheminėmis medžiagomis būdų.

Tuo pat metu jų organizmas intensyviai vystosi. Nervų, imuninė, hormonų ir reprodukcinė sistemos išgyvena svarbius vystymosi etapus. Todėl mokslininkai ir sveikatos priežiūros institucijos ypatingą dėmesį skiria galimam hormonų sistemą ardančių medžiagų ir kitų cheminių junginių poveikiui kūdikystėje ir vaikystėje.

Kai vaikas tą patį buteliuką naudoja kasdien, kartais net kelerius metus, prasminga mažinti nereikalingą sąlytį su plastiku ten, kur yra kitų alternatyvų.

Sąmoningas pasirinkimas, o ne pasitikėjimas vienu ženklu

Mokslo žinios apie BPA, jo pakaitalus ir mikroplastiką nuolat tobulėja. Kartu keičiasi ir ekspozicijos ribos, ekspertų rekomendacijos bei teisės aktai.

Tačiau viena jau aišku: ženklas „be BPA“ nesuteikia visos informacijos apie produkto medžiagas.

Jei siekiama kiek įmanoma sumažinti plastiko sąlytį su vaiko maistu ir gėrimais, verta rinktis buteliukus ir indus, kurių visos su turiniu besiliečiančios dalys pagamintos iš alternatyvių medžiagų, pavyzdžiui, nerūdijančiojo plieno, stiklo ir sąlyčiui su maistu tinkamo silikono.

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į ryškiausią ženklą ant pakuotės, bet ir į tai, iš kokių medžiagų iš tiesų pagamintas visas produktas.

Tai paprastas kasdienis pasirinkimas. Tačiau kai vaikas tą patį buteliuką naudoja kiekvieną dieną, tokie sprendimai padeda nuosekliai mažinti nereikalingą sąlytį su plastiku.

Straipsnyje naudoti šaltiniai:

• Europos Sąjunga — EUR-Lex: Komisijos direktyva 2011/8/ES dėl BPA naudojimo plastikiniuose kūdikių buteliukuose
• Health Canada — Bisfenolis A: priemonės dėl polikarbonatinių kūdikių buteliukų
• Rochester ir Bolden — Bisfenoliai S ir F: sisteminė BPA pakaitalų hormoninio aktyvumo apžvalga ir palyginimas
• Europos maisto saugos tarnyba, EFSA — Maiste esantis bisfenolis A kelia pavojų sveikatai
• Europos aplinkos agentūra, EEA — Žmonių sąlytis su bisfenoliu A Europoje
• Europos Komisija — Komisija uždraudė bisfenolį A su maistu besiliečiančiose medžiagose
• Europos Sąjunga — EUR-Lex: Komisijos reglamentas (ES) 2024/3190 dėl BPA ir kitų bisfenolių su maistu besiliečiančiose medžiagose
• Norvegijos visuomenės sveikatos institutas, FHI — Bisfenolis A (BPA) ir pavojus sveikatai
• Norvegijos visuomenės sveikatos institutas, FHI — Aplinkos teršalai ir sveikata Norvegijoje: vaikų ekspozicija yra didesnė
• Norvegijos vartotojų taryba — Kaip kasdieniame gyvenime išvengti nepageidaujamų cheminių medžiagų
• Li ir kt., Dublino Trejybės koledžas — Mikroplastiko išsiskyrimas yrant polipropileniniams kūdikių buteliukams pieno mišinio ruošimo metu, Nature Food
• Europos aplinkos agentūra, EEA — Plastikas: poveikis žmonių sveikatai ir sąlytis su mikroplastiku
• Pasaulio sveikatos organizacija, PSO — Nano- ir mikroplastiko dalelių patekimas su maistu bei įkvėpus ir galimas poveikis žmonių sveikatai